Uklietuvis.com

Informacinis portalas - darbas londone, anglijoje, darbo skelbimai

Pagrindinis / Straipsniai
Lietuvos žinios Peržiūrėti visus straipsnius
Po kiek metų lietuviškos algos pasivys vakarietiškas? ( 0 )
02/05/2016
Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad lietuvių atlyginimų atsilikimas nuo Vakarų Europos nepasikeitė per 800 metų. „Todėl, kai klausia, kada mūsų algos padidės, atsakau – po tūkstančio metų“, – „Lietuvos žiniose“ cituojamas istorikas. Tokias mintis profesorius vakar dėstė Lietuvos taikomosios dailės muziejuje surengtame elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ metinės veiklos ataskaitos renginyje.Profesorius pasakoja, kaip jo kolega surikiavo jau 14 a. valstybių gyventojų uždarbius kaip futbolo komandų lentelėje: Prancūzijai skyrė 10 taškų, Vokietijai – 7, Lenkijai – 4, Lietuvai – 2. Į klausimą, kiek duotų Maskvai, profesorius atsakęs: „Ne ta lyga.“Svaigstantiems nuo Lietuvos istorijos didybės A. Bumblauskas priminė, kad Lietuva per visą savo istoriją buvo Vakarų Europos periferijos periferija. „Vidurio Europa su Lenkija buvo trečiaeilė šalis. O mes prisijungėme prie Lenkijos būdami ketvirtaeilė šalis“, – sakė jis. Istorikas nesiėmė giliau nagrinėti Lietuvos atsilikimo priežasčių, tačiau priminė vokiečių sociologo ir ekonomisto Maxo Vėberio teiginius, kad protestantizmas tiesiogiai susijęs su dinamiška pasaulio raida.  Vakaruose žmonės istoriškai darbu, intelektu, racionalumu, energingumu, inovatyvumu bandė gyventi pagal tikėjimo tiesas. O katalikai esą tik meldžiasi ir, kaip kartais protestantai sako, prašo ne visai etiškų dalykų. „Ką tik grįžau iš Oslo. Ten, kur kaba užuolaidos, gyvena katalikai – lenkai arba lietuviai. Protestantams užuolaidų nereikia“, – šaipėsi istorikas.„Litgrid“ renginyje ekonomikos aktualijas pristatęs SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigė, kad Lietuva lieka pigios darbo jėgos šalimi, nepaisant sustiprėjusio atlyginimų augimo. Pagal vidutines valandos darbo sąnaudas privačiame sektoriuje 2015 metais mūsų šalis buvo 28 ES šalių eilėje tre
Plačiau
Į Lietuvą asmeniškai prašosi dar vienas afganistanietis ( 0 )
22/04/2016
Dar vienas afganistanietis viešai kreipėsi į Lietuvą, prašydamas suteikti jam prieglobstį, praneša BNS.Afganistaniečio Naziro Honaro kreipimąsi anglų kalba į Lietuvą vaizdo įrašų svetainėje youtube.com paskelbė JAV žurnalistas Joshas Friedmanas.Afganistanietis teigia dirbęs Jungtinių Tautų remiamoje taikos ir integracijos programoje, kur artimai bendradarbiavo su Lietuvos kariais, o jo užduotis buvo tarpininkauti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir Talibano - tai, anot jo, vėliau atsigręžė prieš jo saugumą.„Tai yra priežastys, dėl kurių palikau savo šalį ir šiuo metu esu Graikijoje. Prašau prieglobsčio Lietuvoje, nes artimai dirbau su jais, aš jiems daug padėjau. Noriu, kad Lietuvos Vyriausybė išgirstų mano šauksmą ir man padėtų“, - įraše kalba N.Honaras.Kovo pabaigoje J.Fridmanas paskelbė kitą įrašą iš tos pačios pabėgėlių stovyklos, kuriame lietuviams kariams Afganistane Goro provincijoje vertėjavęs Abdul  Basir Yoususi  kreipėsi lietuviškai, prašydamas prieglobsčio. Į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitusį įrašą greitai sureagavo Lietuvos Vyriausybės atstovai - afganistanietis jau po savaitės atskrido į Lietuvą, šiuo metu jo prieglobsčio prašymas svarstomas.Kreipimąsi galima rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=TGPzmcEBlFo
Plačiau
Skandalas dėl pilietybės suteikimo žydų kilmės lietuvių emigrantams ( 0 )
11/04/2016
BNS praneša, kad Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys tarpukariu iš Lietuvos išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo.Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo.„Anksčiau buvo traktuojama vienaip, dabar – kitaip. Čia kalba apie tuos, kurie išvažiavo iš Lietuvos 1918-1939 metais. Svarstoma, kad tuo metu nebuvo priespaudos, represijų ir panašių dalykų, todėl tas išvykimas netraktuotinas kaip bėgimas nuo grėsmės“, – migracijos specialistų argumentus BNS atpasakojo užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.Pasak laikinosios Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, taikomą praktiką dėl dvigubos pilietybės peržiūrėti nutarta po 2013 ir 2014 metais priimtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų. „Kartu su Vidaus reikalų ministerija išnagrinėjus teismų praktiką, nuspręsta, kad ja reikia vadovautis, nes ji kartojasi, yra nevienkartinė. Buvo pradėta griežčiau žiūrėti į tuos, kurie pasitraukė iš neokupuotos Lietuvos“, – tvirtino pareigūnė.Ji pabrėžė, kad litvakams, kurie pasitraukė iš okupuotos Lietuvos, ir jų palikuonims dviguba pilietybė suteikiama.Ji taip pat akcentavo, kad neig
Plačiau
Pasaulio naujienos Peržiūrėti visus straipsnius
Po tragedijos atsidaro Briuselio oro uostas ( 0 )
01/05/2016
Briuselio oro uostas vėl atidaro išvykimo salę po kovo 22 dieną islamo ekstremistų įvykdytų kruvinų atakų.Oro uostas jau buvo atnaujinęs kai kuriuos skrydžius, bet keleiviai naudojosi laikina registracijos palapine, nes išvykimo salei per dviejų mirtininkų atakas, pareikalavusias 16 gyvybių, buvo padaryta didelė žala.Tam tikrų skrydžių keleiviai naujai suremontuota išvykimo sale pradės naudotis sekmadienį, po specialios ceremonijos. Buvo įdiegti papildomi saugumo patikrinimai prieš keleiviams patenkant į terminalą.Po atakų oro uostas 12 dienų buvo visiškai uždarytas, o paskui palaipsniui ėmė atnaujinti darbą, tačiau į visiškai normalias vėžes grįš tikriausiai tik birželį.Briuselio oro uosto kompanijos vadovas Arnaud Feistas (Arno Feistas) pavadino tai „svarbia diena atsigaunant“ – ir oro uostui, ir stengiantis atkurti miesto įvaizdį.Per koordinuotas kovo 22-osios atakas Briuselio oro uoste ir metropoliteno stotyje miesto centre iš viso žuvo 32 žmonės, o dar daugiau kaip 300 buvo sužeisti. Tai buvo didžiausios teroro atakos per Belgijos istoriją.A.Feistas išreiškė viltį, kad oro uostas 100-u proc. vėl dirbs birželio viduryje.Keleivių prašoma atvykti trys valandos prieš savo skrydį, kad užtektų laiko papildomiems policijos saugumo patikrinimams prie įėjimo į išvykimo salę.Balandį atidaryta ir atakuota Malbeko metro stotis, joje taip pat įrengtas memorialas aukoms.
Plačiau
Apriboti išmokas emigrantams jau nori ir Vokietija ( 0 )
28/04/2016
Vokietija ketvirtadienį pasiūlė apriboti socialines išmokas imigrantams iš Europos Sąjungos valstybių - po to, kai Didžioji Britanija išsiderėjo teisę nustatyti tokius suvaržymus pagal prieštaringai vertinamą jos ryšių su Bendrija reformų paketą.Pagal įstatymo projektą, pateiktą darbo ministrės Andreos Nahles, Vokietijoje gyvenantys bedarbiai ES piliečiai įgytų teisę į socialinę pagalbą tik išbuvę šalyje bent penkerius metus.Neatitinkantiems šio kriterijaus būtų skiriamos tik pragyvenimo pašalpos, kurios būtų mokamos ilgiausiai keturias savaites.Be to, tie žmonės galėtų gauti paskolą, kad galėtų sugrįžti į savo šalį, kurioje galėtų prašytis socialinės pagalbos.Britanijos pastangos apriboti išmokas imigrantams supykdė Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios sako, kad tokios priemonės diskriminuoja jų piliečius.Berlynas ilgą laiką priešinosi tokiems suvaržymams, bet pakeitė poziciją, kai federalinis teismas gruodį nutarė, kad kiekvienas ES pilietis, netgi neturintis darbo, įgyja teisę į socialines lengvatas, išgyvenęs Vokietijoje bent šešis mėnesius.Tas sprendimas sukėlė nuogąstavimus dėl "pašalpų turizmo" iš ES šalių, kuriose gyvenimo lygis daug prastesnis negu Vokietijoje.Nors ir pripažindama, kad po to teismo sprendimo išmokų prašytojų skaičius smarkiai neišaugo, A.Nahles pareiškė: "Noriu užtaisyti šią spragą tam laikui, kol skirtumas tarp socialinių išmokų ir atlyginimų bus tokio paties lygio, koks yra dabar."Atsakydama į opozicijos kritiką, A.Nahles gynė savo pasiūlymą, sakydama, kad jis atitinka ES direktyvas."Kiekvienas iš tų piliečių turi teisę gauti socialines išmokas savo kilmės šalyse - tačiau tų šalių lygio", - argumentavo ministrė.Šiam projektui pirmiausiai turėtų pritarti ministrų kabinetas, kad jį būtų galima pateikti svarstyti parlamentui. 
Plačiau
Vatikanas priėmė 12 pabėgėlių ( 0 )
16/04/2016
Vatikanas patvirtino, kad kartu su popiežiumi Pranciškumi iš Graikijos į Italiją atkeliaus 12 pabėgėlių iš Sirijos, visi jie musulmonai.Trys šeimos su šešiais vaikais su Pranciškumi susitiko Lesbo salos oro uoste prie lėktuvo ir netrukus įlipo į jį.Vatikano pareiškime nurodoma, kad Pranciškus norėjo „parodyti svetingumo gestą“ pabėgėliams, kurie yra stovyklose šioje Graikijos saloje, kol dar neįsigaliojo ES ir Turkijos sutartis dėl migrantų grąžinimo kovo 20 dieną.Šiomis šeimomis pasirūpins Vatikanas. Jiems įsikurti padės katalikų Šventojo Egidijaus bendruomenė.Šeštadienį Graikijos Lesbo saloje besilankantis popiežius Pranciškus, susitikęs su šioje saloje įstrigusiais pabėgėliais, pareiškė, kad jie nėra vieni. Jis paragino pasaulį reaguoti į humanitarinę krizę su „bendru humaniškumu“.„Jūs nesate vieniši... Nepraraskite vilties“, – pabėgėliams sakė pontifikas, besilankantis Lesbo saloje kartu su ortodoksų patriarchu Baltramiejumi ir Graikijos Bažnyčios arkivyskupu Jeronimu.Jis paragino pasaulį reaguoti į tragediją tokiu „būdu, kuris yra vertas mūsų bendro humaniškumo“.Trys religiniai lyderiai taip pat pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje tarptautinė bendruomenė raginama „drąsiai reaguoti į šią didžiulio masto humanitarinę krizę bei jos priežastis per diplomatines politines ir labdaringas iniciatyvas“.Popiežius taip pat planuoja pasimelsti Lesbo salos uoste už šimtus žmonių, kurie nuskendo Egėjo jūroje mėgindami pasiekti Europą.Popiežiaus vizitas į Morijos pabėgėlių centrą buvo labai emocionalus. Pontifikas sveikinosi su moterimis ir vaikais, kurie jam dovanojo savo piešinius. Vienas vyras pravirko ir puolė ant kelių prašydamas pontifiko palaiminimo. Dar viena moteris apėjo apsaugą, kad prieitų prie popiežiaus ir taip pat verkė klausydamasi Pranciškaus.Popiežius lankosi Lesbo saloje netylant kalboms dėl prieštaringai vertinamo Europos
Plačiau
Įvairenybės Peržiūrėti visus straipsnius
Naminiai gyvūnai - britų paštininkų siaubas ( 0 )
29/04/2016
Britų laiškanešiams dažniausiai rūpesčių sukelia šunys, besitaikantys įkasti į ranką, bet viename name siaubą jiems kelia katė, net pagrasino, kad nebeaptarnaus šio namo.Karališkasis paštas „Royal Mail“ ketverių metų katės Belos savininkus raštu perspėjo – jeigu jie neapribos savo katės judėjimo, laiškai nebebus nešami į pašto dėžutę.„Jūsų laiškininkas pranešė paštui, kad, kai jis įkiša korespondenciją pro angą laiškams, katė nagais čiumpa jį, tada kyla sužeidimo grėsmė laiškininko pirštams“, – nurodoma tame rašte, apie kuriį pranešė laikraštis „The Times“.Katės savininkė Laura Lowe, dviejų vaikų mama, gyvenanti netoli Bristolio Anglijos pietvakariuose, sakė, kad iš pradžių jai buvę sunku patikėti, kad jos „tingi“ juodai balta katė galėtų užpulti paštininką.„Pastebėjau kraujo prie pašto dėžės, – nedaug, bet aiškios dėmės. Pamaniau, kad paštininkas įsipjovė aštriu popieriaus kraštu“, – parašė ji laikraščiui.„Bela nesupranta, kad daro kažką negero, ji mano, kad tai žaidimas, kai mėgina krapštyti pro angą laiškams įkištus daiktus“, – pridūrė L.Lowe.„Royal Mail“ atstovas sakė naujienų agentūrai AFP, kad pasikalbėjus su Belos savininkais, šie sutiko įrengti pašto dėžę išorėje, kad „paštininkas galėtų saugiai padėti siuntą“.Šiaip laiškanešius dažnokai puldinėja gyvūnai, todėl pastaruoju metu „Royal Mail“ aprūpino laiškanešius specialiomis plastiko liniuotėmis, kuriomis galima laiškus įmesti ir nekišant į vidų pirštų.„Tiesa, incidentų su katėmis būna retai, bet šunys laiškininkus per 2014-2015 metus puolė beveik 3000 kartų“, – sakė pašto atstovas.
Plačiau
Černobylio šešėlis tebepersekioja ( 0 )
26/04/2016
 „Associated Press“ (AP) reporteriai neseniai perdavė tyrimams mėginį pieno, kurio jiems pasiūlė nusipirkti ūkininkas, gyvenantis netoli Černobylio. Buvo patvirtina, kad jame radioaktyvaus izotopo yra 10 kartų daugiau nei šalyje galiojanti maisto saugumo norma.Ši išvada minint didžiausios pasaulio branduolinės katastrofos 30-ąsias metines parodo, kaip radioaktyviosios dulkės ir toliau lieka problema.Žurnalistai išsiaiškino, kad pieną iš minėto ūkininko - beveik 2 tonas per dieną - superka pieninė ir apdirba, gaminius parduodama ir užsienyje. Pieninės pareigūnai AP užsakyto laboratorinio testo rezultatą pavadino „neįmanomu“ ir tvirtino, jog jų pačių testai rodo, kad superkamame piene radioaktyviųjų izotopų pėdsakai toli gražu nesiekia saugumo limitų.Tačiau žurnalistų tyrimas atskleidžia, kad šalis mažai kreipia dėmesį į vėžį sukelti galinčius izotopus, vis dar randamus dirvožemyje. Ūkininkai kalba, jog mutacijų ir kitų į akis krintančių sveikatos problemų nebuvimas reiškia, kad Černobylio problemas galima palikti istorijai.„Pavojaus nėra. Kaip galite bijoti radiacijos?“ – sakė N.Čubenokas, kuris nuo 2014 metų gamina pieną savo ūkyje vos už 45 km į šiaurę nuo Černobylio elektrinės ir už dviejų kilometrų nuo zonos, kuri oficialiai lieka netinkama nuolat gyventi, ribos. Be to, N.Čubenokas viliasi padvigubinti savo bandą ir pradėti pas save gaminti sūrį.Vienas garsiausiai kalbančių vyriausybės politikos katastrofos atžvilgiu kritikų, medikas Jurijus Bandaževskis, buvo pašalintas iš vieno Baltarusijos tyrimų instituto direktoriaus posto ir 2011 metais pasodintas į kalėjimą dėl kaltinimų korupcija, kuriuos tarptautinės teisių gynimo grupės vadino politiškai motyvuotais. 2005 metais paleistas lygtinai, jis, remiamas Europos Sąjungos, atnaujino savo tyrimus dėl vėžinių susirgimų, siejamų su Černobyliu.Jis sako neabejojantis, kad Baltarusija neapsaugo
Plačiau
Britė papasakojo, kaip išmaitina šeimą už 20£ per savaitę ( 0 )
25/04/2016
Du vaikus auginanti britė teigia sugebanti išmaitinti šeimą per savaitę maistui išleisdama tik 20 svarų sterlingų (apie 25 eurus). Beje, apsiperka ji parduotuvėse „Waitrose“ ir M&S, rašo „The Daily Mail“.Darbo dienai einant į pabaigą, stiuardese dirbanti ir tinklaraštį apie maistą rašanti Kelly Eroglu ruošiasi apsipirkimui „kaip nindzė“. Ji griebia automobilio raktelius ir skuba ieškoti nupigintų prekių, kad jos nedingtų iš parduotuvių lentynų. Moteris teigimu, laikas yra svarbiausias dalykas norint „apsipirkti kaip nindzė“.Būtent taip ji apibūdina savo apsipirkimo metodiką, kuomet perka prekes, kurių galiojimas artėja prie pabaigos. Kelly teigia, kad tokia metodika leidžia jai keturių asmenų šeimą išmaitinti už 20 svarų per savaitę. Moteris teigia, kad daugiau nei perpus sumažinusi savaitines išlaidas maistui sugebėjo per praėjusius penkerius metus sutaupyti 18 000. Ir verta paminėti, kad šeima nė karto neapsinuodijo valgydama maistą su besibaigiančiu galiojimu.„Išskirtinę savaitę galiu savo šeima išmaitinti už 20 svarų per savaitę. Ir kalbame apie maisto gaminimą nuo nulio. Paprastai išleidžiu kiek daugiau, tačiau niekada išlaidos neviršijo 35 svarų. Jeigu man dabar ką nors tektų pirkti už visą kainą, man apsisuktų galva“, – juokavo moteris. Patarimais, kaip sutaupyti maistui, Kelly dalinasi neseniai pradėjusi rašyti tinklaraštį „Reduced Grub“. Čia ji taip pat skelbia receptus ir pagamintų patiekalų nuotraukas.Jos teigimu, maždaug apie 17 val. „Marks & Spencer“ parduotuvėje šalia jos namų įvyksta „trečioji maisto produktų nukainojimų banga“. Iš viso per dieną parduotuvėje maisto produktai nukainojami tris kartus per dieną. Kaip ir sakė Kelly, atvykusios į parduotuvę jos pamatė parduotuvės darbuotojas perkainojančias prekes: įvairią mėsą, žuvį, daržoves, gatavus patiekalus, prieskonines žoleles ir duoną. „Tai yra viena
Plačiau
Anglijos lietuviai, darbas Londone bei kiti gyvenimo ypatumai Peržiūrėti visus straipsnius
Piterboro mieste - pasipiktinimas dėl emigrantų ( 0 )
27/04/2016
Miestuose, panašiuose į Piterborą, neseniai išaugę imigracijos, daugiausia darbininkų iš Rytų Europos, mastai suteikia impulsą „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos) šalininkų stovyklai kampanijoje prieš birželį vyksiantį referendumą dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje, rašo naujienų agentūra AFP.„ES nesustabdys visų atvykstančių imigrantų, o mes nesusitvarkome“, – sakė Johnas Fovargue'as iš 184 500 tūkst. gyventojų turinčio miesto Rytų Anglijoje – vieno iš labiausiai euroskeptiškų šalies rajonų.Į miesto centrą apsipirkti atėjusi Ginge Tuttlebee naujienų agentūrai sakė, kad naujieji atvykėliai „nebepuoselėja tų vertybių, kurios kažkada buvo svarbios mums“.„Nepanašu, kad jie norėtų integruotis – jie turi savo parduotuves, kalba savo kalba“, – sakė pensininkė, atkartodama skundus, girdimus daugelyje miestų, kuriuose markiai išaugo imigrantų skaičius.Beveik pusė visų britų rinkėjų ir beveik trys ketvirtadaliai tų, kurie pasisako už pasitraukimą iš ES, įvardija imigraciją kaip svarbiausią veiksnį, lemiantį jų apsisprendimą, rodo neseniai „Opinium“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.Piterboras ne vieną dešimtmetį traukė imigrantus, tačiau 2001-2011 metų laikotarpiu imigracijos mastai pasiekė rekordines aukštumas – per dešimtmetį čia atvyko 24 166 žmonės.Piterboro Linkoln Roudas nuo Antrojo pasaulinio karo buvo atvykėlių iš Italijos, Lenkijos, Pietų Azijos ir Airijos susitelkimo vieta, o dabar ten yra įsikūrusi lenkų radijo stotis „Radio Star“, kurią galimą girdėti daugelyje rytų europiečių prekybos centrų.Šio radijo laidų vedėja Gosia Prochal sakė, kad yra daug lenkų, kurie integravosi į britų visuomenę ir dabar jaučia suprantamą nerimą dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš ES po birželio 23 dieną įvyksiančio referendumo.„ Britanijos žmonės iš esmės teigiamai žiūri į atskirus
Plačiau
Prekybos centre apsivogęs benamis Anglijos lietuvis prašosi į kalėjimą ( 0 )
17/04/2016
Benamis Anglijos lietuvis, pavogė buteliuką vandens ir norėjo sėsti į kalėjimą, tačiau galiausiai gavo 280 svarų teismo sąskaitą.Kaip skelbia portalas expressandstar.com, 28-erių Edvardas Tupčiauskas, kuris Jungtinėje Karalystėje niekur neregistruotas, apsivogė vienoje iš „Sainsbury“ parduotuvių Vulverhamptone. Jis prisipažino tai padaręs Vulverhamptono magistratų teisme.E.Tupčiauskui taip pat „pateikti kaltinimai dėl užpuolimo, rasinių užgauliojimų, naudojant įžeidžiančius žodžius tam, kad sukeltų žalą ir įskaudintų. Taip pat jis kaltinamas kliudęs policijai atlikti savo pareigą“. Vagystė įvykdyta sausio 11 d.Vulverhamptono magistratų teisme teigta, kad E.Tupčiauskas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje trejus metus, už įvykdytus nusikaltimus turi sumokėti 280 svarų baudą. Tiesa, prekybos centrui už pavogtą buteliuką vandens atlyginti nereikės. Jeigu kaltinamasis nesumokės minėtos sumos, jam teks pasirodyti teisme birželio 9 d., kuriame greičiausiai būtų nuteistas dviem savaitėms kalėjimo. Dėl užpuolimo E.Tupčiauskui skirta 12 savaičių įkalinimo bausmė, atidedant ją 12-ai mėnesių. Dėl rasinių įžeidinėjimų jam paskirta papildomas įkalinimas – 12 savaičių, atidedant metams. Už trukdymą pareigūnams atlikti savo darbą lietuviui skirta dar keturios savaitės už grotų, vėlgi atidedant bausmę 12-ai mėnesių. Visos bausmės bus vykdomos vienu metu. Lietuvis su vandens buteliuku buvo sulaikytas apsaugininko, kuris paprašė jo sumokėti už prekę. Lietuviui tapus agresyviam, apsaugininkas į pagalbą pasikvietė kolegą. Kilo muštynės, o E.Tupčiauskas ėmėsi rasinių užgauliojimų vieno iš vyrų atžvilgiu. Tuomet buvo iškviesta policija. Tačiau vyras ir toliau nenurimo, todėl policininkai, šiam atsisakius palikti parduotuvę ir eiti į pareigūnų automobilį, panaudojo jėgą.Nuovadoje kaltinamasis taip pat nenorėjo paklusti pareigūnams – šiems teko
Plačiau
Vis dar neaiškėja daugiau detalių naujagimės nužudymu įtariamos lietuvės byloje ( 0 )
14/04/2016
Vis dar nepaaiškėja daugiau detalių įtariamai kūdikį nužudžiusios emigrantės iš Lietuvos byloje.  Kaip skelbia portalas theargus.co.uk, Sasekso teisėja Shani Barnes teigė neatmetanti galimybės, jog G.Šuminaitės bylą duos peržiūrėti kažkam „iš aukščiau“. Tokia mintis esą kilo dėl „nusikaltimo rimtumo“.Priminsime, kad savo naujagimės nužudymu kaltinama G.Šuminaitė Jungtinės Karalystės Croulio magistratų teisme nepaneigė ir nepatvirtino jai mestų kaltinimų​​ žmogžudyste.Pagimdžiusi moteris ir naujagimio kūnas rasti savo namuose, Bognor Ridžis miestelyje balandžio 6 d. Medicininei apžiūrai moteris buvo išgabenta į ligoninę, o iš jos paleista ir suimta po dviejų dienų.G.Šuminaitė kartu su britu partneriu augino dar vieną mažametį sūnų.Sasekso policijos atstovo teigimu, ką tik gimusios mergaitės mirtis nustatyta į įvykio vietą atvykus medikams.Jaunos moters kaimynai, išgirdę apie nelaimę buvo šokiruoti. Jų teigimu, lietuvė tuose pačiuose namuose gyveno apie aštuonerius metus. Kaimynai tvirtino, kad pastaruoju metu moteris nešiojusi plačius drabužius, tačiau niekas neįtarė, jog ji laukiasi.„Mums šokas. Jie – labai tylūs kaimynai. Ši naujiena tikrai neramina, nes niekas nė neįtarė, kas vyksta pašonėje, kai sužinojome, likome šokiruoti“, – portalui theargus.co.uk sakė prisistatyti nenorėjęs kaltinamosios kaimynas. Liudininkų teigimu, kūdikio nužudymo dieną pareigūnai uždarė dalį gatvės, vedančios į kaltinamosios namus. Namo durys buvo atdaros iki tol, kol moteris išvežta į ligoninę pogimdyvinei apžiūrai. Medikai moterį prižiūrėjo dvi dienas. Policija namą, kuriame, įtariama, įvykdyta žmogžudystė, saugojo dar 24 valandas. Bylos svarstymas atidėtas bei perkeltas į sunkių nužudymų bylas sprendžiantį Liuviso Karūnos teismą. Teisme moteris dalyvauja su vertėju.  
Plačiau
Londono žinios Peržiūrėti visus straipsnius
Agnė Skopkaitė - lietuvaitė, šįmet laimėjusi "Mis SSRS JK" konkursą ( 0 )
24/04/2016
Penktadienio vakare Londone vyko skandalingas ir prieštaringai vertinamas grožio konkursas „Miss SSRS JK”, kuriame gražiausios buvusios Sovietų Sąjungos mergina paskelbta lietuvė Agnė Skopaitė, rašo alfa.lt.Tarp 22-jų renginyje dalyvavusių merginų Lietuvai atstovavo vienintelė A. Skopaitė. Tačiau mergina scenoje liko pastebėta. Ji sakė, kad džiaugėsi ne tik dovanomis, bet sveikinimais laimėjus "Mis Sovietų Sąjungos" konkursą. Be Agnės atrankoje dalyvavo ir dar keletas lietuvaičių, tačiau į finalą jos nepateko. A. Skopaitė įveikė merginas, kilusias iš Azerbraidžano, Latvijos ir kitų šalių, o finale varžėsi su Rusijos atstove.Antru numeriu pasirodžiusi A. Skopaitė viso renginio metu buvo priekyje, o net pačių renginį stebėjusių lietuvių nuostabai, pabaigoje susižėrė daugiausiai balsų. Mergina susilaukė didžiulio palaikymo ir pasipuošė „Miss SSRS JK” juosta bei įspūdinga tiara.Troxy klube vykusios grožio šventės stebėti susirinko minios, tiesa, lietuvių buvo vos keli staliukai.Konkurse pasirodė ir tokios įžymybės, kaip legendiniai Bony M, Sai Kazanova, Izabella, Ottavan.Konkursą nuolat lydi skandalai Lietuvos spaudoje. Kelis kartus per jį vyko protestai, Lietuvos ambasada Londone šį konkursą irgi yra pasmerkusi ir paprašiusi nenaudoti Lietuvos vardo kaip buvusios SSSR narės.Nepaisydamos protesto akcijų, dailiosios lyties atstovės iš Lietuvos noriai dalyvauja konkurse ir kaunasi dėl buvusių Sovietų Sąjungos šalių grožio karalienės titulo. Pernai metais jame dalyvavo trys Lietuvos atstovės.Lietuvos ambasada Londone šį renginį yra pasmerkusi prieš kelis metus. Tuomet renginio organizatorių paprašyta iš renginio atributikos ir tinklalapio pašalinti bet kokias su Lietuva susijusias užuominas. Esą tokiu konkursu stengiamasi reabilituoti Sovietų sąjungos vardą, tarsi idealizuoti tą laikotarpį.Kaip skelbia patys konkurso rengėjai - „Miss SSRS JK” yra vienintelis kas
Plačiau
Elizabeth II švenčia 90 gimtadienį ir yra neįtikėtinai populiari ( 0 )
21/04/2016
Britų karalienė Elizabeth II ketvirtadienį savo 90-ąjį gimtadienį švęs su šeima ir realybės televizijos žvaigždės iškeptu tortu, o nauja apklausa rodo, kad ilgiausiai valdanti Britanijos monarchė yra populiari kaip visada.Karalienė valdo jau daugiau kaip 63 metus ir nerodo jokių galimo pasitraukimo ženklų, nors pastaraisiais metais ir perdavė kai kurias karališkąsias pareigas jaunesniems šeimos nariams.Nauja apklausa rodo, jog britų visuomenė nori, kad taip ir liktų: 70 proc. apklaustųjų sakė, kad ji turėtų valdyti kaip įmanoma ilgiau, ir tai yra didžiausias skaičius nuo 1981-ųjų.„Karalienė baisiai populiari, ji mėgstama asmeniškai, manoma, kad ji puikiai dirba“, – sakė profesorius Rogeris Mortimore'as iš Šiuolaikinės britų istorijos instituto Karaliaus koledže.Ketvirtadienio šventė bus santūri, nes pagrindiniai vieši renginiai, tarp jų – karinis paradas ir pietūs 10-čiai tūkst. svečių Male prie Bakingamo rūmų, įvyks per oficialų jos gimtadienio minėjimą birželio mėnesį.Karalienė ir jos vyras princas Philipas netoli Vindzoro rūmų – savo savaitgalio rezidencijos – susitiks su visuomenės nariais, o paskui įžiebs pirmąjį iš virtinės švyturių Didžiojoje Britanijoje ir jos užjūrio teritorijose.Per renginį Vindzoro rotušėje karalienei bus įteiktas tortas, kurį iškeps itin populiaraus virėjų televizijos konkurso „Great British Bake Off“ laimėtoja Nadiya Jamir Hussain.Ši musulmonė, trijų vaikų motina, karalienei asmeniškai įteiks įmantrų apelsininį tortą, bet kol kas taip jaudinasi, kad „net negali žiūrėti į orkaitę“.Karalienė, stovinti keturių Vindzorų dinastijos kartų priešakyje, taip pat dalyvaus šeimyninėje gimtadienio vakarienėje, kurią organizuoja jos įpėdinis princas Charlesas.Charlesas ir jo sūnus Williamas perima vis daugiau karalienės pareigų, nors pernai ji vis tiek dalyvavo 393 renginiuose, tarp kurių buvo valstybiniai vizitai
Plačiau
Brexit: kokią žalą padarytų Didžiosios Britanijos ekonomikai? ( 0 )
18/04/2016
Jeigu Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos, jos ekonomika iki 2030 proc. susitrauks 6 proc. ir bus padaryta „nepataisoma“ žala šalies ūkiui, teigiama pirmadienį paskelbtoje Britanijos iždo departamento ataskaitoje.Lyginama, kad 6 proc. BVP sumažėjimas prilygtų kasmetiniam 4300 svarų sterlingų vertės nuostoliui vienam namų ūkiui.„Išvada yra paprasta: Britanijos išstojimas iš ES šalies ekonomikai ir šeimoms taps pačia didžiausia pačių pasidaryta žaizda, – laikraštyje „The Times“ išspausdintame savo straipsnyje rašo iždo sekretorius George'as Osborne'as. – Bus mažiau prekybos, mažiau investicijų, mažiau verslo. Paliksime ES ir faktai yra tokie: Britanija gyvens skurdžiau.“Pagal visus išnagrinėtus „Brexit“ scenarijus, Britanijos ekonomika bus „mažiau atvira ir mažiau susijusi su kitomis šalimis“.„Visiška fantazija galima laikyti nuomonę, jog gali būti kažkokia radikaliai kitokia tvarka, kurią gali išsiderėti Britanija, kuomet turėtume prieigą prie laisvos rinkos, tačiau neprisiimtume jokių su ES naryste susijusių išlaidų ir įsipareigojimų“, – pabrėžė Britanijos iždo sekretorius.Šešių procentų ekonomikos nuosmukio prognozė yra paremta nuostata, jog išstojusi iš Europos Sąjungos Britanija su ES sudarytų prekybos sutartį, panašią į tą, kuri yra sudaryta su Kanada.Remiantis šiuo susitarimu, iki 2023 metų tarp Kanados ir ES bus panaikinta dauguma muitų, ir ES kompanijoms bus leisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Kanadoje.Kelis mėnesius rengta Britanijos iždo departamento 200 puslapių ataskaita yra dar viena britų valdžios perspėjimas dėl vadinamojo „Brexito“ prieš birželio 23 d. rengiama referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės ES.Apklausos rodo, kad pasisakančiųjų už Britanijos išstojimą iš ES ir tų, kurie nori, kad šalis liktų, skaičius yra apylygis. O maždaug penktadalis šalies piliečių dar neapsisprendė, kaip b
Plačiau


.......