Uklietuvis.com

Informacinis portalas - darbas londone, anglijoje, darbo skelbimai

Pagrindinis / Straipsniai
Įvairenybės Peržiūrėti visus straipsnius
Liga sutrukdė Lenny Kravitzo planams koncertuoti Lietuvoje ( 0 )
30/10/2014
Spalio 30 d. Vilniaus „Siemens” arenoje turėjęs koncertuoti JAV roko dievaitis Lenny Kravitzas susirgo ir dėl to atšaukė savo pasirodymą trijose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Šiąnakt atlikėjo atstovai koncerto Vilniuje organizatoriams pranešė, kad dėl itin įtemptos dienotvarkės, perkelti koncerto datą į vėlesnę, deja, nebegalės. Visi, įsigiję bilietus į Lenny Kravitzo koncertą Vilniuje, susigrąžinti pinigus galės jau nuo lapkričio 3 dienos. „Lenny Kravitzas pats asmeniškai ieškojo datos, į kurią galėtų perkelti savo koncertą Lietuvoje. Deja, dėl perpildytos dienotvarkės to padaryti nepavyko. Atlikėjo gerbėjams Lietuvoje bus grąžinti pinigai už neįvykusį koncertą“, – sakė „Seven Live“ generalinis direktorius Juras Vėželis. Susigrąžinti pinigus už bilietus į Lenny Kravitzo koncertą gerbėjai galės jau nuo lapkričio 3 dienos, 10 valandos ryto. Tie, kas įsigijo bilietus interneto svetainėje www.tiketa.lt, nuo lapkričio 3 dienos turėtų jungtis prie savo paskyros „Tiketos“ tinklalapyje ir skiltyje „Mano užsakymai“, „Mano bilietai“ prie Lenny Kravitz koncerto bilietų ieškoti mygtuko „Grąžinti bilietus“. Jį paspaudus, reikės užpildyti paraišką dėl bilietų grąžinimo ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai už grąžinamus bilietus. Tie, kas įsigijo bilietus „Tiketos“  kasose, bilietus nuo lapkričio 3 dienos turėtų pristatyti į tą pačią kasą, kurioje juos pirko. Pinigai už grąžinamus bilietus bus išmokami grynaisiais. Atskiru atveju, kai reikalinga pagalba dėl bilietų grąžinimo (pvz. bilietai buvo įsigyti pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą), klientas turėtų kreiptis adresu: info@tiketa.lt ir nurodyti bilietų numerius, atsiskaitomosios sąskaitos nr. ir tos sąskaitos savininko pilną vardą bei pavardę ar įmonės pavadinimą. Papildoma informacija klientams bus suteikiama telefonu +
Plačiau
Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams ES skyrė 333,7 mln. eurų finansavimą ( 0 )
30/10/2014
Keturiems Lietuvos strateginiams energetikos projektams Europos Komisija ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) energetikos komitetas trečiadienį, spalio 29 d., skyrė 333,7 mln. eurų, t. y. daugiau nei pusė viso 2014-ųjų metų CEF biudžeto (siekiančio 647 mln. eurų).  Lietuva pateikė Europos Komisijai keturių Lietuvoje įgyvendinamų strateginių energetikos projektų CEF finansavimo paraiškas: Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) parengiamiesiems darbams iki statybos leidimo, GIPL statybų darbams, magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios linijos statyboms bei Baltijos šalių elektros sistemų ir didelio galingumo generavimo šaltinių sinchroninio prisijungimo su kontinentinės Europos tinklais galimybių studijai dėl techninių sąlygų ir investicijų poreikio identifikacijos.Iš visų paraiškų didžiausią CEF finansavimą – 295,4 mln. eurų – nuspręsta skirti GIPL, kuris ypač svarbus siekiant integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką, statybų darbams. Papildomai 10,6 mln. eurų skirta GIPL projekto parengiamiesiems darbams atlikti. Magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios linijos statyboms skirta 27,6 mln. eurų ES finansinė parama. Komitete taip pat pritarta Europos Komisijos siūlymui finansuoti 50 proc. Baltijos šalių elektros sistemų ir didelio galingumo generavimo šaltinių sinchroninio prisijungimo su kontinentinės Europos tinklais galimybių studiją. „Gautas finansavimas strateginiams Lietuvos dujų ir elektros tinklų projektams yra intensyvaus ilgalaikio Lietuvos operatorių ir institucijų derybų su ES darbo sėkmingas rezultatas. Sugebėjome susitarti tarpvalstybiniu lygiu dėl projektų naudų ir kaštų, tenkančių atskiroms šalims, profesionaliai parengti projektų vystymo analizes, kurias teigiamai įvertino Europos Komisija ir kitos šalys narės. Toks dėmesys rodo r
Plačiau
Artėjant eurui, bankai sulaukia vis daugiau gyventojų indėlių ( 0 )
23/10/2014
Bankuose ir kredito unijose laikomų indėlių sumos šiais metais pastebimai auga. Pasak ekspertų, viena iš svarbiausių priežasčių, skatinančių nešti pinigus į bankus – artėjantis euro įvedimas. Prognozuojama, jog metų pabaigoje tokios tendencijos dar labiau sustiprės, tačiau indėlių apimties augimas gali būti trumpalaikis – kitų šalių patirtis rodo, kad po euro įvedimo dalis gyventojų netrukus atsiima indėlius nauja valiuta.„Grynosios santaupos keliauja į bankus. Net ir kelis šimtus ar tūkstančius litų susitaupiusios močiutės suvokia, kad šitaip pakeisti juos į eurus, ko gero, bus patogiausia“, – sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.Indėlių augimo tendencijos pastebėtos jau pirmąjį metų pusmetį. Jei pernai liepos 1 d. indėlių suma bankuose siekė 45,46 milijardo litų, tai šįmet tuo pačiu laikotarpiu – jau 48,91 mlrd. litų, t.y. 7,5 proc. daugiau. Vien fizinių asmenų laikomi indėliai šiuo periodu išaugo beveik 2 milijardais litų iki 28,51 mlrd. litų.Atsižvelgiant į anksčiau prie euro zonos prisijungusių valstybių patirtį prognozuojama, kad iki metų pabaigos indėlių bankuose ir kredito unijose dar labiau pagausės.„Artėjant euro įvedimo datai, dar daugiau namuose pinigus laikančių gyventojų trauks juos iš „kojinių“ ir neš į bankus bei kredito unijas, kur litai sąskaitose į eurus 2015 m. sausio 1 d. bus pakeisti automatiškai“, – teigė asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos narys prof. Vaidievutis Geralavičius.Būtent taip elgtis rekomenduoja daugelis finansų ekspertų, nepaisant to, kad 2015 m. grynieji pinigai nemokamai bus keičiami net 690 keitimo vietų.„Nors bankai, siekdami užtikrinti sklandų grynųjų pinigų keitimą ir išvengti eilių, jau dabar aktyviai vykdo pasirengimo darbus, tačiau nenorintiems gaišti laiko vis dėlto patariame litus dar šiais metais padėti į banko sąskaitą“, – teigė Liet
Plačiau
Pasaulio naujienos Peržiūrėti visus straipsnius
Baltijos šalys įsteigė bendrą „Rail Baltica“ įmonę ( 0 )
28/10/2014
Šiandien, spalio 28 dieną, Baltijos šalys pasirašė istorinę sutartį, tapsiančią startu projektui, kuris dar glaudžiau sujungs regioną su Vakarų Europa. Remiantis sutartimi, Rygoje įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonė „RB Rail“. Ji bus atsakinga už tarptautinį projektą „Rail Baltica“, kuris europinės vėžės geležinkeliu sujungs Baltijos šalis ir Suomiją bei Lenkiją. Tai bus pirmas tokio dydžio projektas, kurį trys Baltijos šalys įgyvendins bendrai.Įmonės steigimo sutartį pasirašė Baltijos šalims atstovaujančių bendrovių „Rail Baltica statyba“, „Eiropas Dzelzcela Linijas“ (Latvija) ir „Rail Baltic Estonia“ (Estija) vadovai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Baltijos šalių susisiekimo ministrai.„Ši sutartis – tai istorinis momentas visoms Baltijos šalims. Ja įtvirtiname projekto įgyvendinimo pradžią ir  demonstruojame, kad žengiame realius žingsnius siekdami visapusiškai integruotis į Europos Sąjungą. Be to, džiaugiamės, kad šalių sutarimu įtraukėme į sutartį nuostatą dėl Vilniaus jungties. Mums tai buvo ir yra svarbi projekto sąlyga, ir šiandien matome, kad ji padidins projekto vertę ne tik Lietuvoje, bet ir viso projekto mastu“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.Jo teigimu, itin svarbu, kad projekto įgyvendinimą didžiąja dalimi yra pasirengusi finansuoti Europos Sąjunga. „Tikime, kad „Rail Baltica“ projektas bus tarp prioritetų priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo“, – sakė R. Sinkevičius. Planuojama, kad Europos Sąjunga (ES) finansuos apie 85 proc. projekto vertės.Trijų Baltijos šalių paraiškos parengimas ir pateikimas Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimui gauti yra įvardijami tarp pirmųjų bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonės darbų. Galutinis terminas pateikti paraišką Europos Komisijai – 2015 m. vasario 26 diena.„Šiandien pasirašyta s
Plačiau
Šiaurės ir Baltijos šalių premjerai Stokholme pasisakė, kaip mato regiono ir Europos ateitį ( 0 )
27/10/2014
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį vakare Stokholme, Švedijoje, dalyvaudamas Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime (vykusiame NB8 formatu), kartu su šio regiono vyriausybių vadovais aptarė Europos politines ir ekonomines aktualijas, transatlantinės partnerystės, prekybos ir saugumo klausimus, kitus užsienio politikos reikalus. Kalbėdami apie tolesnį Europos vystymąsi ir ekonominę pažangą, NB8 susitikimo dalyviai pažymėjo, kad tikisi efektyvios naujos sudėties Europos Komisijos veiklos, kuri prasidės jau nuo lapkričio 1 dienos. Premjeras A. Butkevičius teigė, kad šio laikotarpio Lietuvos prioritetai – energetika, Rytų partnerystė ir gerai veikianti konkurencinga vidaus rinka, kuri leistų užtikrinti ekonominį augimą ir darbo vietas. Lietuvos Vyriausybės vadovas palinkėjo sėkmės Latvijai, pirmininkausiančiai Europos Sąjungos (ES) Tarybai nuo kitų metų pradžios, pažymėdamas kad tai dar viena puiki proga Baltijos jūros regiono šalims aktualius klausimus kelti ir spęsti ES lygiu. Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime Lietuvos Ministras Pirmininkas taip pat kvietė padėti Ukrainai vykdant europines reformas. „Mūsų – NB8 – šalių atstovai turi padėti Ukrainai tiek ekspertiniu lygmeniu, tiek bendraudami su žmonėmis skleidžiant ES idėjas ir vertybes“, – pabrėžė premjeras A. Butkevičius, pažymėdamas, kad džiaugiasi, jog sekmadienį Ukraina turėjo galimybę laisvai ir demokratiškai išsirinkti naująjį parlamentą. Šiaurės ir Baltijos šalių premjerai taip pat pasidalijo nuomonėmis ir galimais sprendimais ekonomikos bei prekybos klausimais, kuriuos naujai aktualizuoja ir Rusijos vykdomas embargas europietiškoms prekėms, visų pirma maisto produktams. Kalbėta ir apie derybas dėl tarptautinės prekybos sutarties tarp ES ir JAV. „Kol kas derybos yra pereinamojoje stadijoje, joms reikia politinio post
Plačiau
Baltarusiškuose mėsos gaminiuose – AKM virusas ( 0 )
22/10/2014
Vakar Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė, kad aptiko afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą iš Minsko į Rusiją įvežtuose mėsos produktuose. Rusijos pareigūnams tai sukėlė įtarimų, kad Baltarusijoje perdirbama AKM virusu užkrėsta kiauliena. Pranešime teigiama, kad AKM virusas rastas Minsko mėsos perdirbimo įmonės pagamintuose produktuose, kurie buvo laikomi viename Murmansko srities didmeninės prekybos sandėlių. Beje, tai antras atvejis, kai AKM virusas nustatomas baltarusiškuose mėsos gaminiuose. Spalio pradžioje „Rosselchoznadzor“ pranešė jį aptikusi Oršos mėsos perdirbimo įmonės produkcijoje, kuri buvo atgabenta į didmeninės prekybos sandėlius Briansko srityje. „Atidžiai stebime situaciją regione, todėl šie pranešimai kelia didelį susirūpinimą ir patvirtina mūsų įtarimus, kad Baltarusijoje situacija dėl AKM – labai sudėtinga. Oficialiai paskelbta tik apie du šios ligos atvejus Baltarusijoje, tačiau Lietuvos, Latvijos, Estijos pasieniuose randama vis daugiau užsikrėtusių šernų. Įvertinus gyvūnų migracijos įpročius, akivaizdu, kad Baltarusijoje AKM protrūkių mastai gerokai didesni“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius. VMVT atkreipia dėmesį, kad iš Baltarusijos į mūsų šalį mėsos produktus draudžiama įvežti.
Plačiau
Lietuvos žinios Peržiūrėti visus straipsnius
Premjeras sveikina kompaniją „Intermedix Corporation” plėtrai Europoje pasirikus Lietuvą ( 0 )
23/10/2014
Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo tarptautinio paslaugų centro „Intermedix“ Kaune atidarymo iškilmėse ir pasveikino šią Jungtinių Amerikos Valstijų kompaniją savo paslaugų plėtrai Europoje pasirinkus Lietuvą. „Kai tokie verslo lyderiai kaip Jūs, savo paslaugų plėtrai visoje Europoje išsirenka mūsų šalį, Lietuva skaičiuoja keleriopą naudą. Pirmiausia – tai 200 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams ir didžiulė patirtis tarptautinėje sveikatos apsaugos industrijos rinkoje,“ – centro atidarymo ceremonijoje kalbėjo Vyriausybės vadovas.      Premjeras pabrėžė, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties, kvalifikuotos darbo jėgos, valstybės skiriamo dėmesio mokslo ir verslo bendradarbiavimui, inovacijų plėtrai yra stipri konkurentė investicijų rinkoje. „Mūsų šalis gerokai lenkia kitas regiono valstybes ne tik pagal pritrauktus užsienio kapitalo projektus, bet ir sukurtas naujas darbo vietas. Per pirmąjį šių metų pusmetį, kai investicinių projektų sumažėjo visame Centrinės ir Rytų Europos regione, Lietuvoje įgyvendinamų projektų skaičius išaugo ketvirtadaliu,“ – sakė A. Butkevičius. Anot premjero, būtent  JAV ir Norvegija yra šių metų  investicijų Lietuvoje lyderės. „Intermedix” paslaugų centras Kaune – pirmasis bendrovės įsteigtas paslaugų centras Europoje. Šiuo metu jame jau dirba daugiau kaip 200 aukštos kvalifikacijos specialistų. Kompanija planuoja tolimesnę plėtrą Lietuvoje ir aktyvų bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis. JAV kompanija „Intermedix Corporation” – viena iš lyderių, teikiančių paslaugas JAV sveikatos apsaugos industrijai. Kompanijos paslaugomis naudojasi 600 pagalbos centrų, 20 000 ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų bei 15 mln. pacientų. „Intermedix Corporation” veiklos geografija apima 49 valstijas ir 28 šalis, joj
Plačiau
Vilniaus meras davė startą tarptautinės mokyklos plėtros projektui ( 0 )
18/10/2014
Šiandien Vilniaus meras Artūras Zuokas, dalyvaujant Švietimo ministerijos, verslo ir diplomatijos pasaulio atstovams, iškilmingai pažymėjo Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) plėtros projekto pradžią. Per metus mokyklos teritorijoje iškils erdvus naujas priestatas. Jis užtikrins modernią aplinką ir atvers daugiau galimybių mokyklos auklėtiniams bei akademinei bendruomenei. Būsimo pastato statybų vietoje simboliškai įkasta laiko kapsulė.„Džiaugiuosi, kad vienintelė Vilniuje prieš daugiau kaip 20 metų įkurta tarptautinė mokykla auga ir plečiasi. Čia vaikai iš daugiau kaip 20-ies pasaulio šalių mokosi pagal aukščiausius standartus atitinkančią tarptautinę programą, yra supažindinami ne tik su Lietuvos, bet ir su viso pasaulio kultūromis, mokosi būti tolerantiškais. Tikiu, kad naujosios patalpos atliks svarbų vaidmenį užtikrinant visapusišką ir kokybišką švietimą“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis taip pat pabrėžė, kad mokykla atlieka reikšmingą užsienio investuotojų pritraukimo į Vilnių ir Lietuvą funkciją.Numatoma, kad naujasis, 2,5 ha ploto vidaus ir lauko kompleksas duris atvers jau ateinančių mokslo metų pradžioje – 2015-ųjų rugpjūtį. Jame vyks sporto, muzikos, popamokinės veiklos, įvairūs kultūros renginiai. Be 1700 kv. m. čia atsirasiančios erdvios sporto salės, priestato lauko teritorijoje bus įrengtos naujos žaidimų, futbolo aikštės, automobilių parkavimo aikštelė. Statybos projektas finansuojamas AISV lėšomis.„Ilgai ir kruopščiai planuota bei laukta AISV plėtra – strateginių mūsų mokyklos tikslų dalis. Nauja erdvė padės užtikrinti modernią, įkvepiančią ir motyvuojančią aplinką mūsų moksleiviams ir akademinei bendruomenei. Džiaugiamės, kad turėsime puikias patalpas kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio mokyklomis organizuojamiems renginiams, kurie pritraukia šimtus dalyvių. Tai – jau trečius metus vykstanti „Nacion
Plačiau
Premjeras A. Butkevičius: Lietuva suinteresuota plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Malaizija ( 0 )
16/10/2014
Dalyvaudamas Milane vykstančiame Europos ir Azijos valstybių viršūnių susitikime (ASEM), Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Malaizijos premjeru Najibu Razaku.  Pakalbio metu Lietuvos premjeras pabrėžė poreikį stiprinti dvišalius politinius ryšius, ypač ekonominį bendradarbiavimą, skatinti mainus švietimo ir kultūros srityse.   „Šiemet minime diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Malaizijos užmezgimo 20-metį. Pasiekta nemažai pažangos ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėje – įsteigta dvišalė verslo taryba, pasirašyti pirmieji ketinimų memorandumai, auga tarpusavio prekyba, viena Lietuvos įmonė planuoja dideles investicijas Perako valstijoje. Tačiau mūsų galimybės nėra pilnai išnaudotos, – sakė premjeras A. Butkevičius – yra daug sričių, kuriose galėtume plėtoti apibusius verlso projektus“. Lietuvos ir Malaizijos prekybos apyvarta pernai siekė 9,6 mln. eurų. Per šių metų pirmą pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., eksportas į Malaiziją padidėjo 52 proc. Tai lėmė gerokai išaugusi kai kurių maisto produktų paklausa. „Lietuviškos prekės randa savo nišą Malaizijos rinkoje“, – teigė Lietuvos premjeras. Lietuvos Vyriausybės vadovas kartu priminė, kad reikia baigti rengti Ekonominio bendradarbiavimo susitarimą tarp Lietuvos ir Malaizijos vyriausybių. „Mūsų valstybės taip pat gali artimai bendradarbiauti ir mokslo ir švietimo srityse. Kultūriniai mainai skatina žmones arčiau pažinti vieni kitus, todėl kviečiame Malaizijos studentus atvykti studijuoti į Lietuvą. Jaunimui siūlome tarptautiniu mastu pripažintas aukštos kokybės aukštojo mokslo programas, dėstomas anglų kalba“, – sakė premjeras A. Butkevičius. Malaizijos Ministrą Pirmininką sudomino galimybė šalies studentams su valstybės stipendija Lietuvoje studijuoti ypač medicinos ir inžinerinių specialybių mokslus. Planuojama atsiųsti
Plačiau
Londono žinios, renginiai, koncertai Peržiūrėti visus straipsnius
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė tikisi Didžiosios Britanijos lietuvių palaikymo ( 0 )
24/06/2014
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ateinantį trečiadienį, birželio 25 d., laukialemiamos rungtynės Didžiojoje Britajoje. Vorčesteryje gali užsitikrinti garantuotąkelialapį į kitų metų Europos čempionatą. Lietuvės baigs atrankos ciklą rungtynėmissu Didžiosios Britanijos krepšininkėmis.„Aistruoliai dažnai tampa šeštuoju rinktinės žaidėju. O mūsų merginos, kaip ir mesvisi, labai nori patekti į Europos čempionatą. Tad labai prašau ateiti ar atvažiuotipalaikyti Lietuvos moterų rinktinę“, - į Didžiojoje Britanijoje gyvenančiustautiečius kreipėsi legendinis Lietuvos krepšininkas ir dabartinis Lietuvoskrepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.Vorčesterio universiteto salėje, oficialiais duomenimis, telpa apie 2000 žiūrovų.Todėl didesnis sirgalių palaikymas leistų Lietuvos rinktinei žaisti vos ne namųsąlygomis.„Mes siekiame padovanoti Lietuvai kelialapį į Europos čempionatą ir Rio de Žaneiroolimpines žaidynes. Sirgaliai, atvykę palaikyti mūsų rinktinės į Vorčesterį, labaiprie to prisidės”, - sakė viena Lietuvos moterų krepšinio rinktinės lyderių KamilėNacickaitė.Lietuvos moterų rinktinė su nauju trenerių štabu ir nauja treniruočių metodikapuikiai pradėjo atranką į Europos čempionatą. Iki šiol jos patyrė tik vienąpralaimėjimą. Tačiau garantuotą kelialapį į Vengrijoje ir Rumunijoje vyksiantį 2015m. Europos čempionatą suteikia tik pirmoji vieta grupėje. Dėl šios vietos ir kausisVorčesteryje Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinktinės.„Britės yra atletiškos, dauguma baigusios mokslus JAV, žaidžia amerikietiškąkrepšinį”, - sako Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris Mantas Šernius.Tuo Lietuvos rinktinė galėjo įsitikinti prieš pusantros savaitės Kėdainiuose. Tadabritės pralaimėjo 20 taškų, bet kova nebuvo lengva.„Didžiosios Britanijos rinktinė žaidė labai agresyviai. Mums reikėjo laiko prie joprisitaikyti. Labai gerai, kad mū
Plačiau
Prezidentė pasveikino Karalienę Elžbietą II oficialios gimimo dienos proga ( 0 )
14/06/2014
Šeštadienis, birželio 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Karalienę Elžbietą II oficialios gimimo dienos proga.Pasak Prezidentės, Jungtinė Karalystė ir Lietuva tampa vis artimesnės partnerės.„Kartu sprendžiame saugumo klausimus, rūpinamės ekonomikos augimu, siekiame bendrų tikslų Europos Sąjungoje ir NATO, puoselėjame regioninį bendradarbiavimą. Labai vertinu ir dėkoju už Jungtinės Karalystės karių indėlį stiprinant Lietuvos saugumą. Kartu pasieksime, kad mūsų šalys taptų labiau klestinčios, saugesnės ir patogesnės visiems mūsų žmonėms", - sakoma šalies vadovės sveikinime.Karalienei Elžbietai II Prezidentė palinkėjo pačios geriausios sveikatos ir stiprybės, šaliai - gerovės ir klestėjimo, o visiems britams pasaulyje smagios šventės ir gražios vasaros pradžios.
Plačiau
Grupė G-7 turi atšaukti Didžiojo aštuoneto vadovų susitikimą Sočyje, ragina Cameronas ( 0 )
24/03/2014
Septynių galingiausių šalių grupė turi atšaukti birželiui numatytą susitikimą su Rusija, pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pirmadienį Hagoje, kur Vakarų lyderiai rengiasi tartis, kokiomis priemonėmis reikėtų reaguoti į Krymo aneksiją."Mes turime aiškiai suprasti, kad G-8 vadovų susitikimo Rusijoje šiemet nebus. Tai visiškai aišku", - sakė žurnalistams D.Cameronas, atvykęs į Hagą dalyvauti tarptautiniame branduolinio saugumo pasitarime.Taip jis kalbėjo prieš prasidedant skubiai sušauktam susitikimui su kitais išvystytos pramonės šalių grupės G-7 vadovais; šioje grupėje nėra Rusijos, kuriai 1998 metais prie jos prisijungus susidarė vadinamasis Didysis aštuonetas, arba grupė G-8.G-7 anksčiau yra sustabdžiusi pasirengimą G-8 susitikimui Juodosios jūros Rusijos kurorte Sočyje birželį.Per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų susipriešinimą tarp Rytų ir Vakarų Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė kelionių draudimą ir įšaldė sąskaitas kai kuriems Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos politikams ir verslininkams.Tačiau kol kas susilaikyta nuo priemonių, kurios turėtų įtakos Rusijos ekonomikai.Paklaustas apie Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Rusijos ir Ukrainos sienos, D.Cameronas pasakė, kad Rusijos kariškių įsiveržimas sukeltų naują sankcijų bangą."Šie pranešimai kelią susirūpinimą; mes turime pasiųsti labai aiškią žinią Rusijos vyriausybei ir prezidentui Putinui, kad būtų visiškai nepriimtina veržtis toliau į Ukrainą, ir kad tai iššauks Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir kitų valstybių sankcijas", - sakė D.Cameronas...
Plačiau
Anglijos lietuviai, darbas Londone bei kiti gyvenimo ypatumai Peržiūrėti visus straipsnius
Grįžti į Lietuvą išeivius Londone ragino ir verslininkai, ir prezidentė ( 0 )
05/05/2014
Didžiosios Britanijos sostinėje įvyko išeivijos lietuviams skirtas renginys „Backto.lt“. Šūkiu „Atgal į Lietuvą!” pristatytame renginyje Lietuvos verslo, politikos ir žiniasklaidos atstovai pristatė naujas galimybes šalyje ir skatino išeivius apsvarstyti galimybę grįžti namo.„Siekiame, kad lietuviai ne tik fiziškai grįžtų namo, bet ir likę užsienyje prisidėtų prie ekonominio, visuomeninio gyvenimo gerinimo: galvotų apie verslo steigimą, investavimą Lietuvoje, šią šalį savo rato žmonėms pristatytų kaip tinkamą investavimui, aktyviai dalyvautų rinkimuose“, – pasakojo „Backto.lt“ projekto direktorius Linas Stankus.Renginyje dalyvavusio SEB banko prezidento patarėjo, finansų analitiko Gitano Nausėdos manymu, pastaruoju metu šalyje vykstantys procesai yra patrauklūs grįžimui: finansinė padėtis gerėja, kyla gyvenimo lygis, atlyginimai, mažėja nedarbas, ne už kalnų – euro įvedimas, toliau vyksta integracija į Europos Sąjungą.„Esu už protingą grįžimą, nes prieš parvykdamas žmogus turėtų pasidomėti darbovietėmis, kuriose norėtų dirbti, užmegzti ryšius su jomis. Lietuva – kaip adresas, kuriuo bet kada galima grįžti. Šiuo metu šalis išgyvena labai įdomų etapą, viskas dinamiškai keičiasi, todėl jaunam žmogui turėtų būti įdomu dalyvauti šiame procese, o ne pareiti namo, kai pietūs jau paruošti“, – mano G. Nausėda.Finansų analitikas prieš 20 m. turėjo galimybę likti Vokietijoje, kurioje tuo metu studijavo ir galėjo siekti karjeros. Viską apgalvojęs G. Nausėda galiausiai nusprendė grįžti į Lietuvą, kurioje, jo žodžiais, yra smagiausia gyventi.„Barclays“ technologijų centro Lietuvoje (BTCL) vadovas Giedrius Dzekunskas išeiviams pasakojo apie IT sektoriaus perspektyvas. Vien per 2013 m. BTCL Lietuvoje sukūrė 486 naujas darbo vietas, o per 4 pirmuosius veiklos metus įdarbino 1 256 žmones.„Nors mūsų šalies žmonės – išsilavinę ir gabūs
Plačiau
Neoficialiose "pašiūrėse" įsikūrusių nuomininkų ieškos su šilumą fiksuojančiais lėktuvais ( 0 )
04/03/2014
Kol trečdalis Anglijos gyventojų skundžiasi, kad pusę pajamų išleidžia nuomai, apsukresni valdų turėtojai-nuomotojai (ang. landlords) jau įgudo iš to pelnytis – užfiksuojama vis daugiau atvejų, kai nuomojamos kiemuose esančios pašiūrės bei garažai. Nors gyvenimo sąlygos tokiame būste ir labai abejotinos, tačiau nemažai žmonių pasiryžta atsisakyti bet kokių patogumų vardan žemesnės nuomos kainos. Tačiau Anglijos valdžia pasiryžo su tuo kovoti...oro reidais!Turbūt ne vienas susidūrėte su situacija, kai „įkandamo“ būsto tenka ieškoti vis toliau nuo norimo miesto centro. Kai kalbama apie Londoną, iki 8 val. prasidedančio darbo neretai tenka vykti iki 2 val. Čia ir prasideda kompromisai su savimi – galbūt padorų butą užmiesty iškeisti į arčiau esantį, gal net pigesnį, tačiau taip pat ir tokį, kurio nuotraukų tikrai nesiryžtumėte siųsti namiškiams – ypač jautrios širdies mamai.Ta proga šiandien konservatorių atstovas Bob Blackman pareiškė, jog valdžia turėtų remti tarybas, kad šios tokias gyvenimui netinkamas vietas aptiktų iš oro. Parlamentaro teigimu, jo atstovaujamame Harrow East regione aptikta apie 300 pašiūrių, kurios nelegaliai nuomojamos finansinių bėdų turintiems ir geresnio būsto negalintiems sau leisti žmonėms.Tokią stebėsenos praktiką pradėjo Slough miestelio taryba, praėjusiais metais tam išleidusi 24,000 svarų sterlingų – už šiuos pinigus buvo įsigytas nedidelis lėktuvas, darantis šilumines nuotraukas. Jų dėka galima identifikuoti, kuriuose, iš pirmos pažiūros negyvenamuose pastatuose vidiniuose kiemuose, verda gyvenimas.„Šie skaičiai tik parodo tai, kad žmones valdo pinigai – siūlyti kitiems apsigyventi tokiose prastose sąlygose yra nežmoniška, o ypač už tai imant vis dar nemažus pinigus. Galiausiai, valstybei nemokami mokesčiai“, - vardijo parlamentaras B. Blackman.„Šių šilumos-žemėlapių dėka beveik 100% tikslumu galime apti
Plačiau
Sėkminga Londono mados fotografė Aleksandra Kingo: „Kad ir kaip mylėčiau Lietuvą, nesigailiu, kad išvykau“ ( 0 )
27/02/2014
Būdamas 22-ejų gali būti baigęs bakalauro studijas, savęs ieškoti dar gyvendamas su tėvais ar jau žengti pirmuosius karjeros žingsnius (nebūtinai Darbo biržos link). Nei vienas šių scenarijų nežavėjo Aleksandros Kingo – dabar jau sėkmingos mados fotografės, kremtančios studijas prestižiniame Londono koledže ir jau įvertinos keletu apdovanojimų.Apie jauno žmogaus ryšį su spalvingąja Anglijos sostine, kupina iššūkių bei galimybių, apie emigraciją – priverstinę ir savanorišką, studijų privalumus ir, žinoma, apie tai, ką ji išmano geriausiai – madą ir fotografiją.***Esi kilusi iš Lietuvos, bet dabar turbūt labiau žinoma Londono praeiviams (ar bent jau fotografija bent kiek besidomintiems anglams). Kokie vėjai tave išnešė iš Lietuvos?Priežasčių yra tiek praktiškų, tiek romantiškesnių. Viskas prasidėjo, kai išvažiavau mokytis. Baigdama mokyklą jau tiksliai žinojau, kad norėsiu studijuoti mados fotografiją, o Lietuvoje, atrodė, nebuvo kur; o ir būsimos karjeros keliai atrodė labai migloti...Antra vertus, norėjau gyventi savarankiškai. Lietuvoje atrodė (ir vis dar atrodo) neįmanoma studijuoti ir dirbti laisvai samdomu specialistu (freelancer'iu) ir tikėtis, kad pinigų pakaks ir pragyvenimui, ir kūrybai, ir suknelėms, ir kelionėms... Gali būti, kad likusi Lietuvoje dar gyvenčiau su tėvais, o čia - Londone - man puikiai pavyksta suderinti savo biudžetą.Galiausiai, jau nuo pat vaikystės buvau labai smalsi, mėgau keliauti ir troškau naujovių. Septyniolikos autostopu apkeliavau visą Europą - sutikdama keistuolius, menininkus ir gatvės muzikantus, gyvendama skvotuose ir naujų pažįstamų iš CouchSurfing butuose. Pažinusi kitų šalių kulturą ir įkvėpta atvirumo ir laisvės pasiryžau bent šiek tiek laiko pagyventi svetur. Nepasakyčiau, jog ir dabar viskas atrodo taip romantiška it iš filmo scenarijaus, bet tikrai nesigailiu, kad išvažiavau... kad ir kaip mylėčiau Lietuv
Plačiau